Read hour of the wolf by Andrius B. Tapinas Online

hour-of-the-wolf

History has been changed It is the year 1905 and Europe is not as we know it. Alchemists pilot steampunk airships over great cities, hardworking mechanics create automatons and deep in the dungeons secret societies of macabre wizards strive to create artificial intellect.Powerful bankers created The Alliance of Free Cities – beacons of progress, art, science and freedom. BHistory has been changed It is the year 1905 and Europe is not as we know it. Alchemists pilot steampunk airships over great cities, hardworking mechanics create automatons and deep in the dungeons secret societies of macabre wizards strive to create artificial intellect.Powerful bankers created The Alliance of Free Cities – beacons of progress, art, science and freedom. Blood has been spilledFormer US Marine Antanas Sidabras is exceptional at his job – enforcing public order in the ancient Free City of Vilnius. But a gruesome murder at an abandoned cemetery leaves him at a loss. No clues, no motive, no suspect.And... A shadow has been awokenWith the biggest social event of the year – The Summit – looming just a few days ahead frantic investigation turns out to be a complex web of political intrigue and Sidabras has everybody against him – mad doctors, corrupt officials, Russian agents and monsters from his personal nightmares. And then, the bells will toll the Hour of the Wolf.Will you live to see another day?If you like alternate history fiction stories, unrelenting storytelling and steampunk adventure – Hour of the Wolf will not disappoint. This powerful steampunk adventure is biggest SF/F bestseller in Lithuania for the last decade. Animation series is already in the works and Hour of the Wolf became a major inspiration for a groundbreaking computer game – The Howler....

Title : hour of the wolf
Author :
Rating :
ISBN : 18470080
Format Type : Kindle Edition
Number of Pages : 487 Pages
Status : Available For Download
Last checked : 21 Minutes ago!

hour of the wolf Reviews

  • Linas Krisiukėnas
    2018-11-14 15:18

    Pati knyga tikrai nėra įspūdinga, o kad jos autorius nėra profesionalus rašytojas, irgi jaučiasi. Šiaip šį lengvą ir greitą steampunk nuotykį vertinčiau trejetu, bet A. Tapinas padarė daugiau nei tiesiog parašė knygą. Naujo žanro pasiūlymas Lietuvos skaitytojams ir didžiulis darbas nudirbtas po knygos, vertas geresnio įvertinimo. Belieka tikėtis, kad išsišokėlio naujoko darbo metodai taps motyvuojančiu spyriu ir kitiems rašytojams.

  • Caro M.
    2018-11-15 14:33

    Ką gi, nors buvau nusistačiusi gan skeptiškai knygos atžvilgiu, nes hype'as buvo tiesiog nesvietiškas, bet turiu pripažinti, kad ji man labai - LABAI! - patiko. Bravo A.B.T., tikrai puikus debiutas! Nors, tiesą sakant, ne viskas buvo idealu... Fantastikos elementai labai geri, apgalvoti ir pakankamai įtikinantys (gal ir ne visi, bet dauguma tai tikrai), nors kartais atrodydavo, kad aprašymai ir paaiškinimai niekad nesibaigs, o jau norėjosi, kad kas nors TOKIO įvyktų pagaliau. Vienas lavonas per 150 puslapių, ir vienos muštynės per kitą 100-ą dar "kvapą gniaužiančių nuotykių" nepadaro, kaip buvo žadėta viršelyje. Tiesa, paskui lavonų žymiai padaugėja, o ir nuotykiai pagaliau įsisuka. Ir visą tą laiką autorius pina gana įdomią intrigą ir labai gražiai pačiam gale ją išmanevruoja ir nuleidžia ant žemės be avarijų, kaip kokį dirižablį. O tai yra svarbu.Vilniaus vaizdai mano vilnietiškai sielai buvo grynas opijatas, tiesiog mačiau šitą suodžiais išjuodintą Garmiestį, Bėdas, Choleros kapines ir visą kitą, ir kaifavau. O kur dar "miesto legendos", tiesiog fantastiškai autoriaus įpintos. Už jas gigantiškas pliusas! Bet bijau, kad visa tai nepaliks įspūdžio tiems, kam nerūpi Vilnius, ir kas jame niekada nebuvo ir nebus. O gaila.Daug įvairių veikėjų tikrai nėra lengva suvaldyti, bet autoriui ir tai pavyko. Nors kai kurie atrodė šiek tiek "kartoniniai". Ypač apmaudu dėl Antano Sidabro, juolab kad grynai antraplaniniai veikėjai gavo daugiau žmogiškų bruožų, o jis praktiškai taip ir liko tokiu holivudiniu supervyruku iš B lygio "bojeviko" scenarijaus. Laukiau, kada gi jis atsiskleis, bet taip ir nesulaukiau. Net pikta! Moterys irgi pasirodė gana šabloninės, stereotipinės ir blankios, jau nekalbu apie sceną prie Rotušės, kai "motinos" kaip avelės kunigėlio buvo sutvarkytos. Tai net juokinga nebuvo. Minusas. O vardai? Viena Emilija, kita Mila. Laukiau dar Amalijos ir Milenos, kad komplektas būtų. Kodėl kitų veikėjų vardai yra ir juokingi, ir su fantazija, ir net elegantiški?Užtat labai pavyko visokie niekšeliai ir įtartini elementai, net nežinau dabar, ką apie patį Andrių galvoti... ;)Kažkas labai gyrė stilių, bet man pasirodė, kad žanro stiliaus prasme kūrinys tikrai nebuvo tolygus. Kartais atrodė, kad skaitau scenarijų, kartais, kad knygą vaikams, kartais dar ką kitą. Nes frazė "saulės spinduliai smalsiai žvilgčiojo pro langą" viename skyriuje niekaip man nesiriša su kito skyriaus fraze "Emilija daugiau nekalbėjo, nes žavinga jos burnytė užsiėmė kitais reikalais" (kas skaitė, tas žino kokiais). Čia jau grynas kabinėjimasis, žinau.Bet prisikabinsiu dar - gaivintojai kažkaip irgi nepaliko gilesnio įspūdžio, bet gal čia mano asmeninio skonio reikalas, nes frankenšteinų nuotykiai man visada kėlė tik juoką. Tai ką tie gaivintojai daro? Paklaidina legionerius, pabaugina kartą kitą, kažką nukneckina, padaro šnypšt ir dingsta. Nu kaip tai jau labai neįspūdingai tokiai galingai organizacijai... Sunku patikėti, kad tie diedai oranžiniais kostiumais (kaip Olandijos nacionalinės futbolo komandos, nu atsiprašau, visą laiką kikenau, kai minėjo oranžinius apsiaustus, kažin, ar jų kojinės irgi oranžinės buvo?) apskritai kažkokį frankešteiną sugebėtų sukurti.O dar taip sutapo, kad šiom dienom peržiūrėjau Penny Dreadful 1-ą sezoną ir ten kaip tik tie frankenšteinai labai ekrane lakstė, o žiūriu ir knygoje tas pats, tai OMG, eyeroll ir tiek.Aš kabinėjuos dėl to, kad romanas man tiek patiko, kad norėčiau kad jis būtų tobulas. Bet visus minusus lengvai galiu ir atleisti, nes knyga tikrai vykusi ir smagi. Šis alternatyvus Vilnius ir pasaulis aplink jį yra be galo įdomus, norisi dar! Didžiulis pliusas už kosmopolitizmą, už fantaziją, už įdomių naujakurių žodžių panaudojimą. Apskritai Andrius rašo labai gyva kalba, labai vaizdžiai ir su humoru. Steam'o romane buvo daug, o ir pankui liko vietos. :) Steampunk Lietuvoje yra nišinis produktas, nekalbant apie fantastiką apskritai, kurios dažnas net nelaiko rimtu dalyku, ir labai džiugina faktas, kad autorius paėmė ir parašė va tokią knygą. Ir dar ir kaip parašė!Belieka skaityti tęsinį.

  • Mairita (Marii grāmatplaukts)
    2018-12-05 20:33

    Nu labi, 3,5 zvaigznes par pārdomāto, interesanto pasauli ar daudzām detaļām. Pasaule patika, laba kriminālintriga, bet varoņu daudz un visi pilnīgi vienaldzīgi. Viļņas legāts varētu būt lielisks galvenais varonis, ja vien autors būtu pacenties viņu uztaisīt par personību, nevis sižeta marioneti. Līdz lieliskām romānam pietrūka vien tik daudz. Tomēr, ja jāizvēlas starp LV un LT stīmpanku, viennozīmīgi izvēlieties LT. Pilnā atsauksme https://gramatas.wordpress.com/2016/1...

  • Björn
    2018-11-10 14:19

    Have only read this book, because my Lithuanian girlfriend has recommended it. Unfortunately I can't share her enthusiasm about the book. Perhaps being from a small country, not often mentioned in English literature, it is fun to see familiar names and surnames in the story, but that's about it. The storyline seems like novelization of an American B-grade movie, you will most definitely guess what will happen when. Lots of infantile national stereotypes - OK, Lithuanians have some bad memories about being occupied by Russians, but where in the hell is authors imagination? Couldn't he put it into a bit more creative way? Then attempts of writing "steam-punk" style seems pretty lame. One doesn't need to have a degree in engineering, but hey, what about a visit to a technical museum? But then again, maybe they just don't have such museum in Vilnius...

  • Milda
    2018-11-09 19:41

    Negaliu nutylėt :) Tokios šaunios knygos seniai neskaičiau. Iškart sakau, kad knygą ir pradėjau skaityt jau nusiteikusi, kad bus žiauriai smagu. Taip nutiko todėl, kad išsiaiškinau (o mano kolegės jau seniai žinojo), jog Tapinas, būdamas penkiolikos metų, pradėjo versti "Žiedų valdovo" trilogiją. Ir išvertė, profesionaliai išvertė, ir išleido, pati skaičiau, labai gerai išverstą knygą. Taip pat esu mačiusi jo "Pinigų kartos" laidas, kurios man irgi pasirodė intelektualios :) Toks mano buvo nusiteikimas. Apie pačią knygą galiu pasakyti svarbiausia, jog tai yra fantastinė, nuotykinė knyga apie Vilnių, alchemiką Joną Basanavičių, Mechanikų gildijos vadą Petrą Vileišį, geležinį vilką ir daug kitų. Veiksmas vyksta 1905 m. Veikia čia ir užsienio šalių vyriausybės atstovai. O vienas smagiausių knygos herojų legatas Antanas Sidabras vertas įsimylėti, vyras gebantis išdaužt dantis blogiečiams :)Galiu pasakyti, kad teksto stilius nėra lengvas, knygos praryt nepavyko, tačiau pasakojimas nuoseklus, įtraukiantis, tekstas tikrai kokybiškas. Personažų daug, bet jie taip aprašyti, jog visus gali atskirti be menkiausių pastangų. Negaliu tik nieko pasakyti apie knygoje dominuojantį technologinį aspektą, nes nieko apie tai neišmanau, tačiau viskas aprašoma labai detaliai ir įtikinamai. Pabaigai tik tiek pasakysiu, jog Sabaliauskaitei su savo Vilnium tik po lapais slėptis, po šios knygos Kristinos aprašytasis atrodo beveidis. O čia, nors ir danguje skraido dirižabliai, žmonės važiuoja garo mašinų varomomis karietomis, aš labai gyvai matau tenykštį Tapino pavaizduotą Vilnių, su visais skersgatviais, rotušės ir Katedros aikštėmis, senamiesčio kavinėmis, baisiuoju Naujininkų rajonu (tikiuosi teisingai pataikiau) ir rasų kapinėmis. Taigi, nors ir nuotykinė knyga, neatskleidžia tragiškų gyvenimo neteisybių, bet tikrai smagu buvo skaityti ir noriu skaityti dar.

  • Līga Sproģe
    2018-11-18 19:32

    Solītos "elpu aizraujošos notikumus" tā arī nesagaidīju. Jā,beigu 50lpp jau bija pavisam cita lieta, un to dēļ, neoficiālas 3.5 zvaigznes. Vāka un nosaukuma saskaņošana ar fināla notikumiem bija izcila. Citādi - meehhhh. Sākums šķiet par izstieptu, nekas īsti nenotiek ĻOTI ilgu laiku, tikai neskaitāmi skatpunkti, līderu sazvērestības un mērīšanās, kurai valstij samontēts lielākais dirižablis. Rezultātā ļoti sadrumstalots iespaids par sižetu. Es nudien nespētu atstāstīt, kas notika lielākajā daļā teksta.No tēliem mani paķēra vienīgi Viļņas legāts Antans Sudrabs, viņa daļas bija kaut cik interesantas, un ietvēra tās vienīgās divas ainas, kur nudien smējos.Šo gabalu vairāk iesaku Lietuvas un stīmpanka faniem kā arī lēna+pamatīga detektīva faniem. Tādai auditorijai gan jau patiks, bet lasītājam "no malas" te liela ieguvuma nav. Nebija tik garlaicīgi, lai es atmestu lasīšanas centienus, bet tos turpināt man noteikti negribējas. Šis veiksmīgi trāpījās brīvā logā manam rudens lasīšanas grafikam.

  • Sad Sunday
    2018-11-19 14:44

    Thank you! Thank you! Thank you! As an avid reader, from my early school years I found Lithuanian literature very, ummmm, sad. Everyone (especially woman) dies here (terrible death, please). Nobody gets a second chance, everyone's life is miserable (even the man's who manages to write jokes about concentration camp - yay for you!), it's very dark and without hope. Even modern day Lithuanian writers seems to drink from the same well - psychedelic topics, copies (changed names and places) of 50 Shades Of Gray, utterly nostalgic reminiscences of past (the sadder - the merrier), or something so weird you can simply make yourself a paper hat. Or a ship. Or both. I am not saying Lithuanians are bad writers, but they struggled (like, for a few centuries) to write a book that would be loved and liked by very different people - kids, students, adults, page-turner lovers, or somebody who really digs deep.I know, most of the books charm comes from the author - Andrius himself is a very interesting, open-minded person, who manages to find ways into people hearts. But I really believe that he makes people who DON'T read - take this books and READ. The book itself - very graphic, interesting, intriguing. History figures comes to life, but they are not dull, boring and blah blah blah, but kicking asses, using steam devices, making vicious plots, using magic (?), and having fun. And, oh, there is even some romance in there! (I keep my fingers crossed for the wedding in the end!). It's very easy to read and like, and you definitely want more. But it's not empty - characters stay in your head, action is fast and unexpected twists happen. It's vivid, moving, changing. Writing style (that many had comments about, boo-hoo!) was great, I had no nags. I have 0 regrets reading this and I hope it will have like 10000 sequels.

  • Ugnė
    2018-12-01 22:31

    Čia turėjo būti toks lengvas skaitalas, skirtas "Sostų karų" intrigų nuvargintai galvai pailsinti. Aha, pailsinau, vadinasi.

  • Ints
    2018-11-23 19:38

    Sākšu ar stāstu par to, kā ieguvu šo grāmatu. Par tās iznākšanu es zināju vismaz pāris nedēļas iepriekš. Kaut kur internetos biju dabūjis informāciju. Vēl jo vairāk, es biju atspēries apmeklēt grāmatas prezentāciju, tikšanos ar autoru un izmantot iespēju grāmatu iegādāties par puscenu. Jā, atlaide strādā arī uz mani. Ierados uz pasākumu ar nokavēšanos, un uzrādot “Lord of the rings” grāmatu atklājās, ka man vajadzēja nest Jumavas izdoto. Taču tūlīt pat tiku iepriecināts, ka ir pieejami vēl brīvie eksemplāri, un tā tiku pie grāmatas par baltu velti un bonusā vēl novēlējumu no autora.Rit 1905. gads Viļņas brīvpilsētā. Šajā pilsētā debesīs lido milzīgi dirižabļi, uz ielas sauli aizklāj rūpnīcu radītais piesārņojums, šaubīgos krogos spiegi tirgojas par slepeniem rasējumiem, pilsētas bijušie īpašnieki vēlas atgūt varu pār zaudēto, taču pilsētas piedzīvotāji pie šī visa jau ir pieraduši un īpaši nesatraucas, gan jau viss nokārtosies. Viļņas legāts Sudrabs ir tas, kuram ir jānodrošina tas, lai viss nokārtotos. Iesākumā ir jāatrod kāda rūpnīcas strādnieka slepkava, nebūs lāgā, ja Alianses galvu sanāksmes laikā pa ielām mētāsies sakropļoti līķi un slepkava staigās uz brīvām kājām. Mila savukārt vēlas aizbēgt no saviem vajātājiem Atdzīvinātājiem – tie nez kādēļ ir iedomājušies, ka tieši viņai ir izdevies radīt mākslīgas būtnes ar saprātu.Jāatzīst, ka leišiem vismaz stīmpanka ziņā ir izdevies latviešu autorus pārspļaut, viņam ir izdevies izveidot pasauli, kas atbilst visiem žanra parametriem. Pie tam autors ir papūlējies, lai šī alternatīvā vieta būtu lasītājam tuva un saprotama. Ja Parīzi, Ņujorku vai Londonu pārvērst par Viktorijas laikmeta tehnoloģisko revolūciju citadeli ir pavisam viegli, jo tās savulaik bija tehnoloģisko izgudrojumu citadeles, tad ar Viļņu nav tik vienkārši. Taču, ja pacenšas, tad var, tādēļ autors ir izgudrojis Aliansi, Rotšildu korporācijas biznesa un investīciju projektu, kur bagātie baņķieri ir ieguvuši pārvaldīšanas tiesības daudzās Eiropas pilsētās. Šīs pilsētas ir izgudrojumu centri un industrializācijas dzinējspēks. Kā jau alternatīvajai pasaulei pienākas, te maģija iet kopsolī ar mehānismiem.Ja es gribētu piesieties pie tehnoloģiju attīstības vēstures, lāgā nebūtu kur. Autoram ir zināma nojausmas, kā viena tehnoloģija rodas no nākamās, viņš arī lielākoties ieskicē galvenos virzienus, ļaujot lasītājam nonākt pie detaļām pašiem. Līdz ar to nevietā nav piesaukts kāds no kopējā fona ārā lecošs sakausējums vai metāls. Tie paši autonomie robotiņi, kas šiverē stāstā, autors necenšas aprakstīt visos sīkumos viņu darbības principus, pietiek, ka viņi ir. Papildus pluss ir tas, ka autoram nudien ir sapratne par piektā gada politisko situāciju, nav nekādu anahronismu, pat ne no alternatīvās vēstures viedokļa, kurā “var notikt jebkas”. Ar jebko var attaisnot tikai slinkumu un sasteigtību, te nekas tāds nav novērojams. Par pasauli vien es būtu gatavs likt 10 no 10 ballēm.Sižets vairāk atsit jauniešu literatūras standartu, piedzīvojumiem pilns detektīvs ar daudzām sazvērestībām, kas notiek gandrīz tepat kaimiņos. Ir politiskās intrigas, anarhisti, revolucionāri, reliģiskie fanātiķi. Ir vairākas sižeta līnijas, kur vienā legāts Sudrabs nodarbojas ar kriminālizmeklēšanu, pie reizes parādot Viļņu kā gandrīz dzīvu organismu. Pilsēta nav idealizēta, te ir pilns ar nabagiem, ar no realitātes atrautiem pilsētas tēviem un apziņu, ka šādas brīvpilsētas ir tikai eksperiments, kas notiek tikai pateicoties Krievijas Imperijas bēdīgajam stāvoklim. Taču tēvzeme savas zaudētās pilsētas nav aizmirsusi, un te sākas politiskās sabotāžas līnija, kurā Krievijas aģenti ar provokāciju palīdzību cenšas atgūt kontroli pār atdoto teritoriju. Ir arī Milas līniju par jaunkundzi, kas no Prāgas atgriežas savā bērnības pilsētā. Atgriešanās vairāk ir bēgšana, un aizbēgt no sevis arī nemaz nav tik viegli, šī nosacīti būtu romantiskā grāmatas sastāvdaļa.Grāmatas varoņus nevar saukt par ļoti noslīpētiem, taču pārmest viņiem klišejisku uzvedību arī būtu grūti. Viņi ir labi izveidoti un atmiņās paliekoši, ja lasītājs ir cītīgs, viņam izdosies daudz ko par viņiem atklāt. Beigas bija nedaudz atrautas, un lielais noslēpums vismaz man tik noslēpumains nemaz nelikās. Reizēm pat šķita, ka autors proponē vispasaules žīdmasonu sazvērestības idejas, iespējams, pozitīvi, bet tai pat laikā nedaudz dīvaini.Grāmatai lieku 9 no 10 ballēm. Fantāzijas cienītājiem noteikti iesaku izlasīt, darbs nudien ir aizraujošs, autors spēj gan pieturēties pie pasaules aprakstīšanas, gan virzīt uz priekšu sižetu. Diezgan labs stīmpanka piemērs, un cerams, ka arī nākamās autora grāmatas iznāks latviski.

  • Martynas
    2018-11-20 20:21

    Ši knyga tikrai verta visko kas apie ją buvo pasakyta. Pradžioje, tik paėmus knygą, sužavėjo jos grafinis apipavidalinimas - žemėlapis, komiksai (na, išskyrus skyrių užsklandas, kurios tikrai buvo nereikalingos), o vėliau jau ir pats tekstas. Pirmoji pusė knygos buvo gan lėtoka, nors ši knyga veikia aiškiu greitėjančio veiksmo principu. Sulyg kiekvienu skyriumi veiksmo vis daugėja ir į storyline'ą įsisuka nauji veikėjai, kurių buvo tikrai nemažai. Tokie veikėjai kaip Jonas Basanavičius, parodytas visai kitokioje šviesoje (kaip alchemikas skraidantis savo sukonstruotu "laumžirgiu"), ar Vilniaus nusikaltėlių karalius Motiejus Kairys, kuris parodė kitokią nusikalstamų grupuočių pusę, sukūrė tikrai ypatingą knygos atmosferą. Aišku, pagrindinis veikėjas - Vilniaus legiono vadas - Antanas Sidabras padarė didžiausią įspūdį. Visada maniau, kad Lietuvių literatūrai trūksta tikro herojaus ir apsidžiaugiau tokį pagaliau radęs. Likau labai patenkintas Steampunk žanro įgyvendinimu. Automatonai (tokie robotukai, kurie gali galvoti kaip žmonės), dirižabliai, diližanai, traukiniai ir kitos garo mašinos 1905 metų Vilnių paverčia fantastų rojumi ir tobulu šio fantastinio stiliaus pavyzdžiu. Kaip ir sakiau, knyga pradžioje atrodė lėtoka. Bet įpusėjus ją skaityti pagaliau pasiekiamas taškas, nuo kurio nebeįmanoma sustoti skaičius, tampi taip įtrauktas į veiksmų sukūrį, kad praėjus nežinia kiek valandų padedi baigtą knygą ir žengi prie lango pažiūrėti į jau kylančią saulę. Pats veiksmas susideda maždaug iš (atrodo) ketverių, pradžioje atskirų, plotmių, kurios galiausiai susilieja, persipina ir nebepaleidžia viena kitos. Visos knygos problemos išsprendžiamos netikėtai ir labai maloniai nustebinant skaitytoją. O pabaiga mane išvis pribloškė. Skaitant net nekilo minčių apie tokį posukį, bet reikia paskaityti, kad suprastumėt apie ką kalbu. Nemanau, kad knygos atmosfera liktu tokia pati, jei būčiau žinojęs kaip ji bus užbaigta.Oro mūšiai ir neapsakomai stiprus artėjančio karo jausmas (1905m., artėja I pasaulinis) padeda suvokti laiką, kuriame vyksta veiksmas ir tiesiog priverčia susidomėti tų metų Lietuvos istorija (nors kaip ir pats A. Tapinas minėjo, knyga tik iš dalies paremta istoriniais faktais, bet jie labai aiškūs ir stipriai jaučiami, nes juk taip ir turi būti.. Čia - Steampunk'as - Alternatyvioji istorija).Romane sunku nepamatyti ir šių dienų problemų bei asmenybių, kurios išryškina tai, kad problemos visada lieka tos pačios nesvarbu kokiame amžiuje gyventum, o istorija - kartojasi. Žinant XXIa. Vilnių galima aiškiai matyti reiškinius, kurie yra garsūs ir šiandien, tokie kaip Vilniaus Rožė ar žymieji nacionalistai su savo šūkiais "Lietuva lietuviams" ir pan..Pradžioje knygą vertinau labai skeptiškai, mat žinant tai, kad rašytojas dar tik debiutantas, o jau griebėsi tokio, lietuviams iki šiol dar neįkąsto stiliaus, buvo matoma labai didelė jo neįgyvendinimo tikimybė. Bet jau vien pradėjus skaityti ištraukas, duotas dar prieš knygos išleidimą, nuomonė greitai pakito. Aišku, knygą nebuvo visiškai tobula (ir šiaip - tobulumas neįmanomas), bet galime kelti skrybėlę prieš žmogų, kuris ryžosi pralaužti ledus šitoje ilgą ledynmetį išgyvenusioje lietuviškoje sferoje - literatūroje, ir jai įnešus gaivaus ir šilto vėjo gūsį, kuris priverčia su nekantrumu laukti ateinančios antrosios knygos dalies, o iki tol - skaityti, skaityti, skaityti...5/5 Taip ir toliau, Andriau, viltis sugražinti žmones prie lietuviškos literatūros - vėl gyva. :)

  • Efka
    2018-11-27 15:20

    Pirmasis įspūdis - laukiu tęsinio. Iš tikro, turint omeny, kad tai yra, kaip suprantu, pirma savarankiška Andriaus knyga, tai debiutas daugiau nei pavykęs. Stilius malonus, skaitosi lengvai ir greitai, karts nuo karto išlendantis koks senesnis ar tarmiškesnis žodis suteikia autentiškumo aprašomam periodui.Labai pralinksmino subtilūs knygoje aprašomų įvykių realūs atitikimai - sienų tepliotojas Solomonas, rėksmingos ir klaidinančios antraštės, angliškai nekalbantys valdininkai, mitinguotojai, ieškantys teisibės, ir t.t. Simutis ir Koks-ten-jo-draugelis tai išvis nerealūs. :)Kadangi kritikuoti visada lengviau, nei girti, tai dabar papasakosiu, ko man pritrūko ir kodėl įvertinau knygą "tik" keturiomis žvaigždėmis. Labiausiai užkliuvo neišplėtoti personažai: tarkim, Antanas Sidabras - pagrindinis veikėjas. Bet ką apie jį sužinai perskaitęs knygą? Tik tiek, kad jis buvo JAV jūrų pėstininkas - net pačioj pradžioj epizodinį vaidmenį atlikęs Vanečka Skorochodovas buvo "pilnesnis" personažas. Norėtųsi skaitant knygą apie pagrindinį herojų žinoti daugiau. Štai, kad ir tas epizodas kai Vileišis kalbasi su Sidabru, tik ką išlydėjęs Japonų ambasadą, ir Sidabras kažką pasako japoniškai, o Vileišis nustemba "Tu ką, ir ten buvai?" - mano galva, tai praleista proga papasakoti apie Antano praeitį, kas jį padarė tokiu žmogum, koks jis yra dabar.Dar truputį pritrūko pačios atmosferos - dažnai yra minimos Bėdos, Juodėsiai, kiti rajonai, bet gal šiek tiek mažokai pasakojama apie juos ir juose gyvenančius žmones, jų papročius, kuo jie gyvena. Aišku, aš "Vilko valandą" skaičiau iškart po to, kai pabaigiau "Metro 2033", kuri yra neabejotinai viena "atmosferiškiausių" kada nors mano skaitytų knygų, todėl gali būti, kad tiesiog bandau abi knygas lyginti.Paskutinis momentas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, yra tas, kad nors knygoje yra labai daug veikiančių personažų, visi jie yra daugiau mažiau susiskirstę į "gerus" ir "blogus". Man gi labai imponuoja chaotiški, antiherojiški, savanaudiški veikėjai, tokie kaip, pvz., kapitonas Sparrow iš Karibų Piratų, manau, bent pora tokių personažų būtų labai praturtinę knygą, ypač dėl to, kad veiksmas vyksta laisvąjame mieste - turint omeny istorinį kontekstą ir laisvojo miesto privalumus, tokių vertelgų Vilniuje turėtų knibždėte knibždėti.Bendrai paėmus knyga tikrai patiko, labai džiaugiuosi, kad ji atsirado Lietuvos literatūrinėje padangėje.

  • Notme
    2018-11-29 18:38

    I so much wanted to love this book. I like steampunk, I am from a Slavic country, what's not to love? Well, the thing is, I do not know Lithuanian. So I had to read this book in English translation. And here is a problem - translation is a work of art. Or at last a craft. Google is not your friend even if you're trying to translate a manual. Google is your enemy when trying to translate a work of fiction. I am not sure who translated this book - my Amazon-purchased copy did not have a translator's name anywhere prominent (and I will admit - I did not spend a lot of time looking), but I have this lurking suspicion that the author decided to do it himself. And while whoever did it has a knowledge of English, he (or she) most definitely has no FEEL of English. Idioms are not translatable, period. Not even a little bit. So while I could somehow figure most of it out, knowing one or two Slavic languages, I do not think English-only speaking reader would be as lucky. Fluidity is important to me while reading a work of fiction. I hate being jerked out of the flow by "WHA...?" sensation. I want to be immersed in the action, not constantly flailing around trying to get a meaning, or just simply shaking my head. Here are some examples of this:Fabric "greatly resembling a grey mouse" Huh??"Broceours" what is that?? I guessed brokers or guides?"Gouvernantes" - my guess was governesses."... in a wink of an eye." Really??? Not a blink?"saw Lady Luck flying into his arms" - what the Hell??!!"Wake him AFTER two hours." Seriously?"We will look for the bridge when we get to the river" - which in real English is "we will cross that bridge when we come to it.""...racking their about brains"?? No comment.Sweetie instead of candy or sweets. "...Once you gave them a sweetie."?? OMG One though guy calling another "my dear". While this sounds OK in several slavic languages, it does not in English. The context is just such that "my dear" throws you out and there you go again - your concentration is broken and the flow interrupted. OK, here's a great one - "...he was polishing his knuckles against the background of Mila's sweet chirping." What would be your guess?"Why don't you strain your Jewish peepers?" I actually thought this meant "why don't you stain your Jewish papers", and then upon a short reflection realized it means "why don't you look what you're doing, Jew?" And that short reflection is what made me make a note of it, instead of read on. That defies the purpose of reading, it really does. At least of reading for fun. This is more like grading the English works of Lithuanian junior high students. This is hard! I don't want a hard work while reading for entertainment. This list could go on, unfortunately. I just refused to constantly take notes while reading for pleasure.Why three stars? I still think this book has a great potential, and if translated correctly (or given a once-or-twice-over by an English editor) could be a modest hit. As it is, however, not so much.

  • Myra
    2018-11-16 22:23

    Pagaliau perskaityta Andriaus Tapino "Vilko valanda". O skaityti buvo tikrai smagu.Daug veiksmo ir atpažįstami nacionaliniai, lietuviški, vilnietiški motyvai, istorinių ir dabartinių realijų atsipindžiai. Ubagų balius, Vilniaus Rožė, Lietuvos nacionalsocialistų vadas, Vilniaus baziliskas, tepliotojas Solomonas ir kiti romane įgyja savo veidą, bet netampa neatpažįstami. Ir atpažinus juos darosi miela."- Nesu pavaizduotas ant pinigo, kad visiems patikčiau, - atšovė Basanavičius ir šyptelėjęs paglostė vešlią barzdą."Kas buvo smagiausia - A. Tapinas nutolo nuo lietuviškos literatūros tradicijos. Nėra jokių smūtkelių aprašymų, lyrinių nukrypimų, taip būdingų daugeliui lietuvių rašytojų, kurie, rodos, specialiai praeina nuobodaus rašymo kursus. Atvirkščiai - "Vilko valandoje" daug intensyvaus veiksmo ir nuotykių."- Yra! Yra, utėle dervuota! - iš visų plaučių suriko Rickus. - Čečka, varyk! Vyrai, ruoškitės šuoliui! Vairininkas pasuko vairalazdę, kreipdamas dirižablį šonu. Užpuolimui vadovaujantis Gastonas Tiškus, dešionioji Rickaus ranka, vieną akimirką dvejojo - aklai šokti į audros debedį, pasiklaujant tik apskaičiavimais (jam tai atrodė savižudybė) ar nešokti, paskui čiupo vėjagaudžio, kurį buvo užsimetęs ant nugaros, virvę, riebiai nusikeikė ir puolė prie borto. Garsiai surikęs: "Duokit aukso, suskiai!", jis persivertė per bortą ir nėrė į nežinią. Jam iš paskos, gniauždami vėjagaudžių virves, iššoko dar aštuoni plėšikai."Geras apipavidalimas. Nors reikėtų daugiau iliustracijų - tokių, kaip Basanavičiaus skrydis virš Vilniaus. Tada būtų reikėję ir mažiau aprašymų, kurių dabar gausu, nes nenusimanantį šitame žanre Lietuvos skaitytoją reikėjo supažindinti su stimpanku.O štai komiksų nereikėjo - kam kartoti tą patį, kas ką tik buvo aprašyta. Bet aš ne prieš komiksus - A. Tapinas vietoj angliškos "Vilko valandos" versijos (apie kurią anglakalbiai skaitytojai atsiliepia labai nekaip) geriau būtų paleidęs į prekybą komiksų seriją apie stimpankinį Vilnių. Nes dabar versti anglakalbius skaityti apie Vilnių su visais jo reiškiniais, kad ir iš fantastikos srities, tiesiog nepadoru, kaip primygtinis pasiūlymas suprasti šeimyninį humorą.Čia patriotinis skaitinys, net bukam aišku - patrioto rašytojo patriotams skaitytojams. Ir užsienio skaitytojams brukti šitą knygą buvo netoliaregiška. Nes atėmus iš šios knygos Vilnių su visais jo reiškiniais, nieko ten ir nebelieka.Pasitelkęs savo PR dievo suteiktą dovaną į pagalbą, A. Tapinas tikrai būtų komiksus išreklamavęs ir paskatinęs pirkimus. Dar, žiūrėk, ne tik stimpanko, bet ir komiksų kultūrą Lietuvoje būtų atgavinęs. Ką ten atgaivinęs - sukūręs beveik nuo nulio. Aš tikrai būčiau pirkusi ir skaičiusi.Knygos apžvalgą galima rasti čia: http://knygoholike.blogspot.lt/2015/1...

  • kittywriter
    2018-12-03 20:30

    Jaučiausi siaubingai laiminga, kai sužinojau, kad bus nauja LIETUVIO autoriaus knyga, kuri bus NE APIE LONDONUS, ELGETAS ir veiksmas vyks FANTASTINĖJE TERPĖJE.  Jau žinojau, kokią knygą ateityje turėsiu savo rankose.Steampunk žanras? Žaidimas su garsiais visuomenės veikėjais? Na, nesu steampunk mėgėja, bet...Na ką, knygos kaina truputi neįkandama. Ypatingai yra didžiulė baimė rizikuoti, bent jau man, perkant lietuvių autorių knygas. Jie arba rašo apie liūdnus dalykus (o dievaži, man to gyvenime tikrai nereikia), arba jie paprasčiausiai nežino, kaip parašyti knygą.Kai tik biblioteka gavo knygą, užsirašiau į laukiančių sąrašą. Na, nuo Liepos laukiau...laukiau... kol gruodi priėjo mano eilė. Super.Na ką, pradėjau skaityti. Ir kas, kad knygą sudaro daugiau nei 500 puslapių. Ėmiau ir skaičiau. Tik staiga atsirado problema.Ji manęs nei trupučio neįtraukė ir net kėlė žiovulį. Bet stengiausi save drąsinti ir sakyti, kad tai tik knygos pradžia. Dar viskas gali pasikeisti. O ir juk daug kas rašo, kad knyga tikrai įdomi. Tai skaičiau toliau...Galiausiai susiraukiusi varčiau puslapius, kad tapčiau žodžių medžiotoja.Bet nesinorėjo numesti knygos, o viltis, kad  knyga tuos man mestelės jauko ir aš užkibsiu, vis teruseno manyje... kol paskutinis puslapi atsirado prieš mane ir galėjau tik pasigirti, kad ją perskaičiau.Bet po šios knygos jaučiausi... sutrikusi, pavargusi ir norėjau miego.Liūdna pasaka. O dabar pamėginsiu paaiškinti, kodėl šioji knyga paveikė mane taip. Suprantama, kad steampunk žanras yra naujas Lietuvoje ir  tie, kurie neskaito angliškai, nežiūri muzikos video, kuriuose yra naudojami steampunk elementai, neturi net žalio supratimo, kas tai per daiktas ir, su kuo jį reikėtų valgyti. Dėl šios priežasties autorius skiria didelį dėmesį knygoje pateikto žaidimo aiškinimui. Šis dėmesys detalėms, miesto dalių istorijoms nupasakoti, visoms veikėjų biografijos pristatymams.. net bijau sumeluoti, bet tikrai užima nemažą dalies knygos. O dėl to nėra išsaugoma pusiausvyra tarp veiksmo ir pasakojimo.Kodėl tai blogai?AŠ esu greita skaitytoja. Knygą, nesvarbu kokio ji storio, mėgstu perskaityti per naktį. Plius minus dvi naktis. Šią skaičiau tris su puse dienos. DIENOS. Kodėl? Todėl, kad knygos neįmanoma greitai skaityti, jeigu nori bent truputi susigaudyti kas vyksta šiame pasaulyje, kuriame autorius  perteikė per daug informacijos.Tas, kas nemoka nulaikyti dėmesio, gali greitai pasimesti knygos pasaulyje ir būti priverstas grįžti atgal ir prisiminti, kas vyksta. Apačioje matote piešinuką. Taškeliai yra veikėjai, o linija yra siužetas. Taškeliai lėkioja aplink liniją.  Jie vos vos ją paliečią tik tam, kad sudarytų iliuziją, kad šiuos visus veikėjus riša kažkas bendro. Kas rišo veikėjus, man buvo sunku suprasti ir jaučiau, kad knygą mėginsiu vėl skaityti po kelerių metų. Šįkart visą arbatinuką stiprios arbatos pasidarysiu.Pateikimo struktūrą, kurią vartoja šioji knyga, tikrai nėra nauja ir esu skaičiusi kitas knygas (ar mėginusi perskaityti), kuriose taip būtų pasakojama istorija. Bet jas buvo žymiai lengviau sekti, kadangi nebuvo suteikiama per daug informacijos. Autoriaus vietoje būčiau išleidusi ar specialiai gal knygos gale pridėjusi specialius skyrius tiems, kas nori susikurti mintyse to VILNIAUS paveikslą ir tą, papildomą informaciją, sukišusi ten. Nes tos informacijos gausumas tikrai gali būti vienas iš minusų tiems, kam labiau rūpi veiksmas, o ne pačios istorijos apie tam tikras miesto dalis, kurios menkai figūruoja vėliau istorijoje.Taip pat maniau, kad porą skyrių buvo galima lengvai išmesti iš knygos ir tas detales, kurios buvo minimos tose skyriuose, pristatyti keliais sakiniais kitose. Žinau tą taisyklę: Show, don't tell, kuri reikalauja  skaitytojams rodyti tai, kas vyksta, o ne trumpai nupasakoti įvykį... vis tiek... dėl poros skyrių lengvai būčiau sulaužusi tą taisyklę.Kitas dalykas susijęs su informacijos gausa yra tai, kad tu esi ją priverstas skaityti kone kiekvieną sakinį. Tu negali išmesti poros pastraipų/puslapių skaitydamas šią knygą(kaip galima dažniausiai kitose knygose) ir vis tiek suprasti, apie ką yra kalbama. Dėl to, kad atmerktomis akimis sapnavau, kai skaičiau šią knygą, turėjau susirasti kokį nors būdą save prabudinti ir pradėjau medžioti žodžius. Dėbtelėjo - man kliuvo labiausiai. Kur tik pažvelgdavau, šis žodis mane pasitikdavo. Netgi įdomu būtų sužinoti, kiek kartų šis žodis buvo panaudotas visoje knygoje.Toliau - spalvos. Jas pradėjau medžioti perskaičius pusę knygos ir norėjau į mintis įsileisti daugiau spalvų, kadangi regėjau tik juodą ir pilką atspalvius. Na, autorius tikrai nemėgo rašyti apie spalvas (jų paminėjimų tikrai nėra siaubingai daug) ir palikdavo daiktavardžiams arba veiksmažodžiams šiuos dalykus pristatyti. Veikėjai: man kažkodėl patiko Bėdų Rožė ir Mila.  Tos vietos, kuriose jos buvo, man bent įstrigo galvoje ir jos skaitėsi ganėtinai lengvai.Rašymo stilius - jis geras. Tikrai neerzina akies ir smegenų :)Istorijos pasaulis - man tikrai patiko kitoks žvilgsnis į istoriją ir Lietuvos sostinę, tačiau tą naujo pasaulio atradimo džiaugsmą man vis temdė tai, kad aš negalėjau mėgautis mieste kylančia problema. Taip pat buvau priversta viena knyga aprėpti labai labai daug dalykų.Kas daug, tas nesveika.Romantika? Aš jos net nesitikėjau, kai pamačiau ant viršelio, kad tai autorius yra vyras. Tik keli autoriai nusprendžia įbristi į jausmų pasaulį. Visi kiti pasilieka loginiame lygmenyje ir pateikia faktus.Ar patarti skaityti šią knygą?  bent iš lietuvių autorių, kurie rašytų fantastinėje terpėje, tai šioji knyga kol kas yra viena iš geriausių, tačiau ji tikrai ne tiks kiekvienam. Manyčiau, kad knyga tikrai būtų įdomi tiems, kam patinka Game of thrones, Hobitas, Žiedų valdovas ir t.t. 

  • Wiedźma
    2018-11-18 17:14

    "Wilcza godzina" urzeka plastycznością krajobrazu, szczegółowością i ogólnym rozmachem, ale z tempem jest już nieco gorzej. Wprowadzenie dużej liczby wątków i bohaterów spowalnia akcję, skupiając się na przybliżeniu ich czytelnikowi. Dopiero mniej więcej od połowy książki sytuacja się zmienia i w miejscu lekkiego znużenia pojawia się zaciekawienie, które nie ustępuje aż do intrygującego cliffhangera.Całość na: http://wiedzma-czyta.blogspot.com/201...

  • Alma
    2018-11-15 18:26

    Pakenčiamas viršelis, nepernelyg banalus pavadinimas - gera pradžia bet kokiai fantastikos knygai. Dar pridedam faktą, kad autorius - "Žiedų valdovo" vertėjas ir šiaip fainas žmogus, ir jau galima eit į knygyną. Knyga prasideda niekam nereikalingu veikėjų sąrašu, o pirmas skyrius - pliurpalais caro rūmuose. Bet toliau darosi geriau. Veiksmas pamažu įsisiūbuoja, į sceną atsivelka golemai, o samdomi žudikai, kad ir ne visai įtikinamai pavaizduoti, krenta kaip lapai. Kitaip sakant, viskas žanro rėmuose. Dalis veikėjų, kaip kad A. Basanavičius, yra pagerintos realių istorinių asmenybių versijos. Kiti gi turi originalius vardus ir visai neprastai suregztas gyvenimo istorijas. Tiesa, pagrindinis herojus Antanas Sidabras šiek tiek stokoja charakterio. Bet tas jam visai netrukdo turėt didžiai mįslingą praeitį ir būt labai veiksmingu kovinėse scenose. Autorius akivaizdžiai turi visų žalių rašytojų silpnybę - taip myli savo sukurtus personažus ir visą alternatyvųjį Vilnių, kad niekaip neprisiverčia jiems ką nors blogo padaryt. Iš visų pagrindinių protagonistų žūsta viso labo vienas. Net bombos krenta ne ant Vilniaus, o ant carinio Novovileisko.Kita vertus, šita yda turi ir savo privalumų - laisvasis Vilnius pavaizduotas smulkmeniškai detaliai, kiekvienas rajonas turi savo dvasią, o pavadinimus turi ne tik smuklės, bet ir jose pilstomas alus. Įtakos sferomis mieste dalinasi Vilniaus taryba su samdytais legionieriais, Universiteto alchemikai, Katedros riteriai, Gaivintojų ložė ir kitos legalios ir visai nelegalios frakcijos. Gatvėmis važinėja garinės karietos, ore skraido dirižabliai, o puspročiai mokslininkai kuria automatonus ir bionikus.Ir visas tas steampunk'iškas balaganas įsuktas į sudėtingą ir absoliučiai nenuspėjamą siužetinę liniją, nusidriekiančią nuo Peterburgo iki Prahos. Kulminacija ateina su fejerverkais ir kraujo klanais, legionieriai narsiai kaunasi, blogiečių sąmokslai žlunga, o atomazga užklumpa netikėtai ir, kaip ir dera pirmai serijos knygai, atskleidžia tik dalį paslapčių.Turiu didelę ir šviesią viltį, kad kitos "Akmens ir garo" ciklo knygos bus dar geresnės. Bent jau antrą tomą tikrai pirksiu.

  • Ernesta
    2018-11-13 20:31

    It turned out to be a very nice read. I love how it's crafted, the plot is interesting and intriguing. It's very enjoyable to follow the hints and leads and wonder how everything will connect in the end. The properly maintained intrigue is the best part of the book. Then comes the characters. There are a lot of them, but every one of them had a part to play in the whole scheme (no matter how big or small) and the writer manages to introduce them in a way the reader gets to know where the character comes from and where he/she is headed (even if he/she dies on the next page). I find that very impressing. Knowing the characters' background added to the enjoyment of the story very much. Sadly, the language and writing style feels somewhat lacking. The text doesn't always flow fluently and it hinders the reading a bit. But the efforts the writer put in trying to make the language more artistic are also felt. All in all, the book is worth checking out.

  • Dianne
    2018-12-03 20:19

    Filled with steampunk, intrigue, political machinations, secret agents, and a gutsy young lady, Hour of the Wolf by Andrius B. Tapinas is a trip into another world, an alternate history, originally written in the author’s native language, Lithuanian, and translated to English. For readers not familiar with Russian or Lithuanian history, many of the names mentioned will not be easily identifiable, but trust me, there will be no detraction from the story! Rich with detail, full of atmosphere and a sense of being in the moment with the characters, you will feel the darkness, the breeze, the streets beneath your feet. The translation did not deter from the story, although the flow might have hiccupped a little, but never enough to distract me from the intrigue of the story as a deal is struck to save a financially floundering and corrupt upper ruling class whose debts are forgiven in exchange for free reign to run scientific experiments, practice the magical arts, on chosen cities. Is this a deal with the devil? Is it too good to be true? As a determined enforcer investigates a mysterious murder, what else will he uncover? How does a brilliant young lady play into all of this? Her automatons are more than mere toys. If you like the flavor of a very dark steampunk adventure filled with mystery, murder and mayhem, while enjoying armchair travel to another place and time, I highly recommend Hour of the Wolf, as its pages prove that a well written book is sure to become a hit in any language.I received a review copy from Story Cartel in exchange for my honest review.Publication Date: September 3, 2013Page Count: 487Genre: Adult Steampunk, Historical FictionAvailable for Purchase From: Amazon Connect with the Author on  TwitterFor more reviews check out Tome Tender's Book Blog or find us on Facebook.

  • Paulius
    2018-11-21 19:28

    Tai yra smagus skaitalas dėl 1) pažįstamo, savo gražiai pervelkto konteksto; 2) tikrai neblogos siužeto linijos. Rašau 3, nes K. Sabaliauskaitės Silva Rerum parašiau stiprų 4, o šita knyga, su visa derama pagarba Tapinui, toli gražu, iki minėtosios netraukia. Skaitosi greitai, nes veiksmas intensyvus, nuotykis veja nuotykį. Nusivilti neturėtų niekas, bet ir stebuklo tikėtis nevertėtų.Man dar bent kokiose trijose vietose rodėsi rimtos aliuzijos į Harį Poterį (ale alcheminiai magiški triukai), kas iš esmės čia visai netiko.

  • KnigasBooks
    2018-12-10 21:26

    2.5/5Europa na początku XX w. Kilka sąsiadujących z Polską krajów i znane nam miasta pokazane w zupełnie inny sposób. Wilno, Praga, Kraków i latające sterowce, alchemia czy mechaniczne stworzenia. Brzmi interesująco? Dla mnie tak. Nie czytałam wcześniej nic takiego, dlatego postanowiłam skusić się na tę pozycję. Szkoda tylko, że nie doświadczyłam z nią tego czego oczekiwałam. Autor chciał stworzyć coś naprawdę dobrego. Problem tkwi w tym, że starał się trochę za bardzo. W książce, która liczy niecałe 500 stron, zawarł tak dużo informacji, że dosłownie wylewają się one przez okładkę. Poznajemy mnóstwo bohaterów, a zapamiętać jesteśmy w stanie jedynie trzech. Zaprzyjaźnić się z którymś z nich, już nie ma szans. Zwyczajnie za mało czasu dla nich poświęcono. Intryga goni intrygę. Mnóstwo zdarzeń na których trudno się skupić, a te wzbudzające zainteresowanie kończą się zdecydowanie za szybko. Język jest przyjemny i naprawdę widać umiejętności pisarskie autora, jednak nie rekompensują one całej reszty. Czekamy 430 stron, by dostać 15 stronicowy finał, który na dobrą sprawę w ogóle nie satysfakcjonuje. Chciałabym polecić tę książkę, ale wydaje mi się, że można znaleźć lepszy steampunk.

  • Kasia (Kącik z książką)
    2018-12-02 16:30

    Wilcza godzina to zdecydowanie bardzo dobry debiut, który pobudza wyobraźnię i daje nadzieję na naprawdę przyzwoitą, steampunkową trylogię, na którą warto zwrócić uwagę. Szkoda tylko, że zawiodła korekta i redakcja.Cała opinia:http://www.kacikzksiazka.pl/2017/07/w...

  • Gintare
    2018-11-18 15:16

    Kai sužinojau apie šią knygą, labai apsidžiaugiau, kad pagaliau lietuvis parašė kažką unikalaus. Labai gerbiu Andrių Tapiną ir esu didelė Žiedų valdovo, Hobito bei Sostų žaidimo fanė. Nors G. R. R. Martinas kartais tikrai erzina su begale veikėjų, kurie labai greitai dingsta. Tikėjausi, kad Vilko valanda bus panašesnė į Tolkieno knygas - lengvas, įtraukiančias. Tačiau deja, nors viltis nedingo verčiant naują puslapį, nusivyliau. Pirmiausia knygą skaičiau porą savaičių, kadangi ji manęs visai neįtraukė. Perskaitydavau porą puslapių ir padėdavau į šoną. Knygoje buvo per daug ir per detalių daiktų, vietų aprašymų ir per mažai pagrindinių veikėjų išplėtojimo. Atrodo nereikšmingi veikėjai buvo aprašmoni net labiau už pagrindinius, kas erzino lygiai taip pat kaip Sostų žaidimo knygose. Be to autorius naudoja labai daug vaizdžių žodžių, kurie kartais sakinyje įsipaišydavo labai nenatūraliai. Viena skaitytoja paminėjo, kad knygoje trūko spalvų ir aš su ja sutinku. Viskas atrodė juoda, pilka, paskendę dūmuose. Kažkaip sunku buvo įsivaizduoti Vilnių ir jo gyventojus kaip kažką purviną. Nors buvo įdomu skaityti kitokią Lietuvos ir Vilniaus istoriją, geležinis vilkas manęs nenustebino. Deja priminė filmą - Vilko brolija. Taip pat nenustebino ir veikėja Mila. Nuo pirmo paminėjimo apie jos situaciją, iš karto prisiminiau labai mielą Mathias Malzieu knygą - Mechaninė širdis. Tikiu, kad autorius visa tai sugalvojo pats, bet šiandien tikrai yra labai sunku sukurti kažką labai unikalaus, nes yra parašyta begalė knygų, pilnų įvairiausių idėjų. Ir nors knygą perskaičiau be didelių emocijų, jaučiu didelę pagarbą autoriui, kuris įdėjo tiek daug darbo į šį kūrynį. O dar žinant, kad tai jo pirma knyga, tikrai galima daug ką suprasti. Todėl esu tikra, kad čia tik pradžia ir ateityje Andrius Tapinas tobulės kaip rašytojas ir kitos jo knygos mane sužavės labiau.

  • Aurimas Mikalauskas
    2018-12-03 18:32

    "Hour of the Wolf" is one of the books that give you the red eye effect. I didn't know that and there I was, eyes bleeding, dusk till dawn. I'm not a big fan of fantasy books, but steampunk was something knew, so I decided to give it a try. I was hooked. It was a real fun to get my mind twisted in the events between different eras: the past, the present, people I've seen on TV and people I've known from history books (although not in their usual state). The storyline is so twisted that it often seems things are happening here and now.The book is really unique, draws you in from the very first page and won't let go until the very last one. While reading it, I occasionally wished I lived there and then, hoping I would meet some of the characters. And it's also very lively - you can almost feel the smells as you read.Even though the book has many (MANY) characters, after reading the book you realize every single one of them was instrumental in making the book a success.When I finished it, I was left wondering - what's next. Lucky me: as the book became a bestseller in Lithuania, the author announced publicly that he is already working on the second book of the Steam and Stone Saga.

  • Giedrius Padriezas
    2018-11-26 17:21

    A rare read of Lithuanian literature next to which I have decided to sit for a couple of weeks. Considering the expectations, I had a great experience. Loved being introduced to steampunk in a such exact way.The action in the Hour of the Wold flows as quickly as they come, whereas the reader gets enough time to feel some empathy with the characters. The book's ties to actual Vilnius scenery makes this book so much more attractive.The only significant downside was a fast-forward approach to the final scenes of the book, i.e. lack of development in the story of the wolf, the British soldiers, Basanavicius, Silver and other characters. They could have been diven a little deeper with more twists while inducing some sense of unexpectedness in the story. Maybe too many characters for just one book - whereas more to come definitely.Will read more of the author's books in the future.

  • Skaistė
    2018-12-01 15:16

    Nuostabi, įtraukianti istorija. Iš pradžių reikėjo laiko, kad istorija užkabintų ir susivokčiau tarp veikėjų ir vykstančio veiksmo, bet kuo toliau, tuo labiau įtraukė intrigos, paslaptys, netikėtumai, keblios situacijos ir klausimas, kaip išsispręs įvykiai. O dar iliustracijos, primenančios senas knygas. Buvo įdomu skaityti apie įvykius pažįstamame ir kartu kitokiame Vilniuje. Norėčiau tokiame mieste praleisti dieną, smalsu kaip jis atrodytų. Skaitydama dar pagalvojau, kad norėčiau pagal šią knygą pastatytą filmą pamatyt, jei kada toks atsirastų. O kai knygos pabaigoje pamačiau, kad "nuotykiai nesibaigia", be galo apsidžiaugiau, kad pažįstamus veikėjus dar pamatysiu, o ir ištrauka suintrigavo, ką naujo atskleis kita knyga.

  • Vilūnė
    2018-11-15 16:18

    Kaip fantastikos gerbėja, sužinojusi, kad išleista steam punk žanro lietuviška knyga, buvau labai susidomėjusi ir išgirdusi ne vieną teigiamą atsiliepimą apie šį kūrinį, tikėjausi kažko "tokio". Deja, vos prisiverčiau knygą pabaigti, o apie tęsinio pirkimą nebėra ko nė galvoti. Viskas primena banalaus ir eilinio holivudinio filmo scenarijų, literatūrinės vertės nerasta. Labai nusivyliau, nors ir kaip stengiausi skaitydama įžvelgti kažką vertingesnio.

  • Vaiga
    2018-11-17 19:37

    Man labai patiko. Siužetas įtraukiantis, kalba sklandi, skaityti lengva ir malonu. Gal vietom pajutau mažutėlį nenatūralumą tam tikruose aplinkos aprašymuose, bet čia tokia smulkmena... Įsivaizdavau Antaną Sidabrą, kaip Bruce Willis pirmose kieto riešutėlio dalyse ir norėčiau paskaitinėti tolimesnius jo nuotykius... Labai laukiu "Maro dienos", tikiuosi, kad anosnas neapgavo ir jos sulauksim.

  • Helena
    2018-11-17 22:40

    This was being painfull to read... So I've abandoned it... It's not that its bad... Its just that there isn't (so far... I'm 18% in) a common thread in the story. The world is great but I can't feel a damn thing for a character! There are so many character that appear for just one chapter, so I didn't get to know any one of them...Disappointing...

  • Daina Valeine
    2018-11-24 20:23

    Patiešām briljants stāsts! Smuki noslīpēts, aizraujošs, cilvēcisks. Gaumīga fantastika un kičs ar 19.gs un vēsturiski-politisko situāciju Baltijā. Mazliet pat žēl, ka lietuvieši aizsteigušies mums priekšā un romānā nav Rīga, bet Viļņa :)

  • Elena
    2018-11-23 20:18

    Nice! The ending makes me want the sequel.